10 patarimų, kurie padės tapti geresniu klausytoju

Muster

Šiandieniniame pasaulyje mes patiriame labai daug streso, nuolat bėgame, skubame, todėl bendravimas tampa svarbesnis nei kada nors anksčiau. Mes vis mažiau laiko skiriame išklausymui, o tikrasis klausymasis tapo reta dovana - laiko dovana. 

Klausymasis padeda užmegzti santykius, užtikrinti supratimą, išspręsti įvairius konfliktus. Darbe efektyvus klausymas padeda daryti mažiau klaidų. Namuose tai padeda ugdyti išradingus, savarankiškus vaikus, kurie gali išspręsti savo problemas. Klausymasis kuria draugystę ir karjerą. 

 

Pateikiame 10 patarimų, kurie padės jums lavinti efektyvius klausymo įgūdžius:

 

1. Atsisukite į kalbėtoją ir palaikykite akių kontaktą.

Kalbėtis su klausytoju, kuris apžiūrinėja kambarį, žiūri į telefono/kompiuterio ekraną ar žvalgosi pro langą yra labai sudėtinga. Turbūt iškart galima pajausti, kad tokiu atveju dėmesys yra skirtas ne jums. Dažnai tėvai tokiu atveju vaikams pasako: “žiūrėk į mane, kai kalbu su tavimi”, tačiau tokią frazę pasakyti draugui ar kolegai bus nemandagu. 

Daugumoje Vakarų kultūrų akių kontaktas laikomas pagrindiniu efektyvaus bendravimo ženklu. Kalbėdami žiūrėkite vienas kitam į akis, tuomet bendravimas jus daug labiau suartins.

 

2. Būkite dėmesingi, tačiau atsipalaidavę.

Kai užmegsite akių kontaktą, atsipalaiduokite. Jums nereikia nuolat spoksoti į kitą žmogų. Jūs galite akis nukreipti kitur, svarbiausia būti dėmesingam. Išklausyti kitą asmenį reiškia:

  • Būti su juo čia ir dabar.

  • Skirti savo dėmesį jam.

  • Būti supratingu.

  • Būti pasirengusiu patarti ar padėti.

Atkreipkite dėmesį į trukdžius, kurie trukdo kalbėti, pvz.: kažkokia pašalinė veikla ar triukšmas. Pasistenkite nesusitelkti į kalbėtojo akcentą ar kalbos manieras, kurios blaškytų. Nebūkite šališkas, “nepaskęskite” savo mintyse ar jausmuose. 

 

3. Nesmerkite kalbėtojo.

Klausydami nevertinkite kito asmens ir mintyse nekritikuokite dalykų, apie kuriuos jis jums pasakoja. Jei tai, ką ji sako, jus pavoja, galite jaustis sunerimęs, tačiau niekada negalvokite, kad: „tai buvo kvailas žingsnis“. Kai tik pasinersite į priekaištaujančias klaidas, pakenksite savo, kaip klausytojo, efektyvumui.

Klausykite nedarydami išvadų. Atminkite, kad kalbėtojas stengiasi būti atviras dėliodamas mintis ir išreikšdamas savo jausmus. Jūs nežinote, kaip jis iš tikrųjų jaučiasi, o vienintelis būdas tai sužinoti yra išklausyti.

Nebūkite minčių "užbaiginėtojas". Neretai klausantis norima pertraukti kalbėtoją ir užbaigti jo sakinius. Tai paprastai išblaško kalbėtoją. 

 

4. Įsiklausykite į žodžius ir pabandykite įsivaizduoti, ką kalba kalbėtojas.

Leiskite savo protui sukurti perduodamos informacijos mentalinį modelį. Nesvarbu, ar tai pažodinis paveikslėlis, ar abstrakčių sąvokų išdėstymas, jūsų smegenys atliks reikiamą darbą, jei išliksite susikaupę ir būsite budrūs. Klausydamiesi ilgų pasakojimų, susikaupkite ir prisiminkite raktinius žodžius ir frazes.

Kai klausote pasistenkite negalvoti apie tai, ką turėsite pasakyti, kai kalbėtojas baigs savo kalbą. Galvokite tik apie tai, ką sako kitas žmogus ir susikoncentruokite ties tuo, kas sakoma, net jei tai jus vargina. Jei jūsų mintys ima klaidžioti, nedelsdami prisiverskite persiorientuoti.

 

5. Nenutraukite ir “neprimeskite savo sprendimų“.

Anksčiau vaikai buvo mokomi, kad pertraukti yra negražu. Ši žinutė galioja ir suaugusiems. Dažnai įvairios televizijos laidos ir pokalbių modeliai iškraipo šį požiūrį, nes tokiu atveju, žiūrovams yra įdomiau stebėti vykstantį “nesusikalbėjimą”. Televizijoje garsus, agresyvus elgesys yra dažnai pripažįstamas, tačiau nemaišykite jo su tikruoju bendravimu!

Pertraukdami kalbėtoją jūs netiesiogiai jam pasakote: 

  • Aš svarbiau už tave.
  • Tai, ką turiu pasakyti, yra įdomiau, tiksliau ar aktualiau.
  • Man nelabai rūpi, ką tu galvoji.
  • Neturiu laiko tavo nuomonei.
  • Tai ne pokalbis, o konkursas, ir aš laimėsiu.

Mes visi mąstome ir kalbame skirtingais tempais. Jei esate greitas mąstytojas ir judrus kalbėtojas, našta palengvina jūsų tempą lėtesniam, apgalvotesniam komunikatoriui ar žmogui, kuriam sunku išreikšti save.

Klausydamiesi, kaip kas nors kalba apie problemą, susilaikykite nuo savo sprendimo būtų. Daugelis nenori jūsų patarimo, o nori tik išsikalbėti. Jei kalbėtojas norės patarimo, jis jo paprašys. Mes dažnai norime išsakyti savo idėjas, bet prieš tai darant, visuomet paklauskite kalbėtojo, ar jis nori išgirsti jūsų nuomonę ir sprendimus.

 

6. Palaukite, kol kalbėtojas sustos kalbėti ir tik tada užduokite klausimus. 

Jei ko nesuprantate, turėtumėte paprašyti kalbėtojo jums tai paaiškinti. Tačiau užuot pertraukę, palaukite, kol kalbėtojas sustos kalbėti. Tada pasakykite maždaug taip: "Grįžkime prie to ką prieš tai sakei, aš nesupratau kodėl..."

 

7. Užduokite klausimus tik tam, kad įsitikintumėte.

Įsivaizduokime, kad per pietų pertrauką kolegė su jauduliu pasakoja apie savo kelionę į Vermontą ir visus nuostabius dalykus, kuriuos ji patyrė. Šio pasakojimo metu ji pamini, kad sutiko bendrą draugą. Jūs pašokate su džiaugsmu ir tariate: “o! aš taip senai jį mačiau!!! Kaip jis?” - tokiu atveju jūsų visas dėmesys pereina bendram draugui, o Vermonto tema lieka kažkur nuošalyje. 

Šis konkretus pokalbių iškraipymas vyksta dažnai. Mūsų klausimai veda žmones tokiomis kryptimis, kurios neturi nieko bendro su tuo, apie ką jie galvojo. Kartais grįžtame prie pradinės temos, tačiau labai dažnai tai lieka užmiršta ir nepapasakota. 

Kai pastebite, kad jūsų klausimas suklaidino kalbėtoją, prisiimkite atsakomybę už tai, kad pokalbis grįžtų į savo vėžes, sakydamas: „buvo įdomu prisiminti apie seną draugą, bet dabar grįžkime prie tavo pasakojimo apie nuotykius Vermonte“.

 

8. Pabandykite pajusti tai, ką jaučia kalbėtojas.

Jei jausite liūdesį, kai asmuo, su kuriuo kalbate, išreiškia liūdesį, džiaugsmą, kai išreiškia džiaugsmą, baimę, kai apibūdina savo baimę ir panašius jausmus, jūs užtikrinsite efektyvų bendravimą ir parodysite empatiją kalbančiam žmogui.

Norėdami tapti empatiškais, turite atsidurti kito žmogaus vietoje ir leisti sau pajusti, kaip tą akimirką jis jaučiasi. Tai nėra lengva padaryti. Tam reikia energijos ir susikaupimo. Tačiau tai yra nuostabus dalykas, kuris palengvina bendravimą, labiau, nei bet kas kitas.

 

9. Suteikite kalbėtojui grįžtamąjį ryšį.

Parodykite, kad įdėmiai jo klausotės ir atspindėkite kalbančiojo jausmus. Galite pasakyti “tai turėjo būti įspūdinga!”, “koks baisus išbandymas!!!”, “matau, kad tave tai labai sujaudino” ir pan. Jei kalbėtojo jausmai yra paslėpti arba neaiškūs, galite perfrazuoti jo pasakytą turinį, arba tiesiog linktelėti, taip parodydami savo supratimą. Nepamirškite naudotis atitinkamomis veido išraiškomis ir retkarčiais įterpti jaustukus. 

Svarbu yra suteikti kalbėtojui tam tikrą įrodymą, kad jūs klausotės ir sekate jos minties kryptį, o ne pasiduodate savo mintims, kol jis kalba su jumis.

 

10. Atkreipkite dėmesį į tai, kas nepasakyta - į neverbalinius ženklus.

Mes taip pat surenkame daug informacijos apie vienas kitą, netardami nė žodžio. Mūsų kūno kalba pasako labai daug. Kartais net kalbant telefonu galite suprasti žmogų iš jo balso tono ir ritmo. Jei kalbate su savo geriausiu draugu, nesvarbu, apie ką jūs kalbėsite, jei jo balse išgirsite viltį ir juoką, būsite užtikrinti, kad jam sekasi.

Stebėdami žmogų galite labai greitai suprasti, ar jis jaučia entuziazmą ar nuobodulį. Tai yra užuominos, kurių negalima ignoruoti. Klausydamiesi atsiminkite, kad žodžiai perteikia tik dalį pranešimo, kurį kalbėtojas jums nori pasakyti (daugiau apie kūno kalbą galite rasti kūno kalbos specialistės, Lauros Šukienės Instagram profilyje: sukiene_kunokalba).

Klausymo įgūdžių lavinimo pratimas: apibendrinkite!

Pabandykite kiekvieno pokalbio, kurio metu keičiamasi informacija, pabaigoje apibendrinti  visą pasakojimą. Pokalbiuose, kurių metu sudaromi susitarimai dėl būsimų įsipareigojimų ar veiklos, apibendrinimas ne tik užtikrins bendrus tikslus, bet ir padės pasijusti daug saugiau.

Tobulėkite kartu su MUSTer academy!

 

Mus taip pat galite rasti:

Instagram: https://www.instagram.com/muster_academy_/

Facebook: https://www.facebook.com/profile.php?id=100091203700759

LinkedIn: https://www.linkedin.com/in/must-er-academy-71545b1b4

YouTube: https://www.youtube.com/channel/UC40tpbWPuTXPjHDvIXwDMlQ

Atgal
Norite gauti pranešimus apie naujausius straipsnius?

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį!