„Sunkiausia buvo nepasiduoti“: Oskaras ir jo mama apie tai, ko neišmoksi mokykloje
Kartais vaikui trūksta ne gebėjimo susikaupti. Kartais jam tiesiog trūksta priežasties, dėl kurios norėtų susikaupti.
Oskarui vienas svarbiausių šių metų atradimų buvo būtent toks.
„Sužinojau, kad yra būdas, kaip man susikaupti. Pasirodo, kai yra įdomu ir esu motyvuotas, galiu ilgai susikaupęs dirbt.“
Dar svarbiau tai, kad šis atradimas neliko tik MUSTer academy.
„Tas atsiliepė ir moksluose. Pradėjau ieškot pamokose įdomumo ir save motyvuot. O tai padėjo susikaupt pamokų metu.“
Tai, kas prasidėjo kaip darbas su projektu, po truputį virto darbu su savimi.
„Tikėk tuo, ką darai“
Jeigu šiandien Oskaras galėtų grįžti į pirmąją projekto dieną, sau pasakytų labai aiškiai:
„Būk ištikimas savo projektui, idėjai, nesimėtyk ir neabejok. Tikėk tuo, ką darai.“
Paklaustas, kas buvo sunkiausia ne kuriant projektą, o dirbant su savimi, jis atsako trumpai:
„Sunkiausia buvo nepasiduoti, nesustoti ir išlikt disciplinuotam.“
Šita vieta turbūt ir yra viena svarbiausių visos jo istorijos dalių.
Ne pati idėja. Ne galutinis rezultatas. O gebėjimas likti su tuo, ką pradėjai.
„Teisingi žmonės padeda judėt pirmyn“
Per projektą Oskaras sako supratęs ir tokių dalykų, kurių vien iš mokyklos, jo manymu, neišmoktų.
„Teisingi žmonės padeda judėt pirmyn. Kaip svarbu nepamiršti apie pinigų vertę ir kokia stipri jėga yra komanda.“
Tai jau ne vien kalba apie vieną projektą.
Tai apie supratimą, kad idėją į priekį juda ne tik žmogaus talentas, bet ir aplinka, komanda, disciplina, finansinis suvokimas ir gebėjimas nenuleisti rankų.
Idėja gimė iš tikro poreikio
Oskaro projekto idėja nebuvo sugalvota vien todėl, kad reikėjo „kažką padaryti“.
Ji gimė labai praktiškai.
„Idėja gimė iš asmeninio poreikio, kai trūko idėjų, kaip užsidirbti pinigų.“
Paklaustas, ar projektą vystys toliau, Oskaras sako:
„Stengsiuos tai įgyvendinti jau su artimųjų pagalba.“
Tai turbūt ir parodo didžiausią skirtumą tarp paprastos užduoties ir tikros idėjos.
Užduotis pasibaigia tada, kai ją pristatai.
Idėja lieka gyventi toliau.
„Nepradėjęs tu labiau rizikuoji“
Vienas stipriausių Oskaro atsakymų nuskamba paklausus, ką jis pasakytų vaikui, kuris šiandien bijo pradėti kažką savo.
„Nepradėjęs tu labiau rizikuoji ir gali gailėtis, nei jei pradėsi.“
O tada, kaip ir dera Oskarui, rimta mintis baigiasi humoru:
„O šiaip mano mama verslo konsultantė, todėl jei strigsi, ji tau padės.“ :D
Tuo tarpu, Oskaro mama sako, kad per metus ją labiausiai nustebino sūnaus atsakomybė.
„Atsakomybės jausmas, kad nepraleistų nė vieno užsiėmimo. Apart varžybų.“
Tačiau dar labiau nustebino jo projekto idėja.
„Labai nestandartinis priėjimas prie problemų sprendimo.“
Per šiuos metus mama sako aiškiau pamačiusi ir Oskaro stipriąsias savybes, ir tas vietas, kur dar reikia augti.
„Leido pastebėti, kurios savybės Oskaro yra stiprios, o kokių trūksta. Kur galim dar mes padėt, o kur reikia pasitikėt ir paleist.“
Ir čia atsirado labai svarbi tėvystės pamoka:
„Netgi matant, kad klysta – leisti. O jei labai jau knieti patart, tai paklaust, ar galim pasakyti savo nuomonę iš šalies.“
Kartais tėvams sunkiausia ne padėti.
Sunkiausia – nepadėti per daug.
„Didelė širdis ir aštrus protas nėra dažniausias derinys“
Paklausta, kas ją privertė didžiuotis savo vaiku labiau nei pats galutinis rezultatas, mama kalba ne apie pasiekimą.
Ji kalba apie Oskarą kaip žmogų.
„Jo kūrybiškumas nustebino ir sužavėjo. Savarankiškumas, nestandartinis mąstymas, jo bendruomeniškumas ir empatija.“
Ir tada pasako sakinį, kuris labai tiksliai apibūdina sūnų:
„Didelė širdis ir aštrus protas nėra dažniausias derinys. O mūsų Oskaras tuo pasižymi.“
Tai turbūt viena gražiausių šios istorijos vietų.
Nes kartais projektas leidžia tėvams pamatyti savo vaiką ne tik kaip mokinį ar paauglį.
O kaip besiformuojantį žmogų.
Pokalbiai namuose pasikeitė
Oskaro mama sako, kad po šių metų pasikeitė ir jų pokalbiai.
„Temos surimtėjo.“
Šeimoje atsirado daugiau verslo, ekonomikos ir platesnių aktualijų.
„Mes jau daugiau galim kalbėti verslo kalba, daugiau paliečiam ir kasdienių aktualijų, aiškinamės pokyčius ir priežastis, ir jau net pasauliniu mastu.“
Ypač daug pokalbių atsirado apie pinigus.
„Labai daug pokalbių apie pasyvias ir aktyvias pajamas. Pradėjo domėtis rimtesniais dalykais.“
Kai vaikas ima pats kelti kitokius klausimus, keičiasi ir pokalbiai namuose.
„Dažniausiai mes patys esame savo priešai ir stabdžiai“
Paklausta, ar kada nors susimąstė, kad vaiką kartais labiau stabdo ne jo, o mūsų, suaugusiųjų, baimės, Oskaro mama atsako tiesiai:
„Dažniausiai mes patys esame savo priešai ir stabdžiai.“
Tačiau šiuo atveju, pasak jos, Oskaro savarankiškumas net neleido tėvams per daug įsikišti.
„Dėkingi esam Oskarui už jo savarankiškumą, nes mes neturėjome galimybių net perduoti savo baimių ar ribojančių įsitikinimų.“
Kartais didžiausia pagalba vaikui yra ne parodyti kelią.
O palikti jam erdvės jį atrasti.
„Mini verslumo universitetas“
Straipsnio pabaigoje Oskaro mama nori pasakyti dar vieną dalyką visai MUSTer academy komandai.
„Norėčiau žemai nusilenkt ir padėkot kiekvienam MUSTer academy nariui už įdėtą darbą, pastangas, atidumą, dėmesį, laiką, energiją, žinias...“
Ir priduria:
„Tai, ką gavo vaikai per metus, yra verta aplodismentų. Nes tai neįkainojama patirtis. Mini verslumo universitetas.“
Galbūt būtent taip ir galima apibendrinti Oskaro metus.
Jis neišmoko tik „kaip sukurti projektą“.
Jis atrado, kaip save motyvuoti, kaip išlikti disciplinuotam, kaip nepasiduoti, kaip veikti komandoje, kaip suprasti pinigų vertę ir kaip pasitikėti savo idėja.
O svarbiausia – suprato, kad kai matai prasmę, gali daugiau, nei pats apie save manei.
„Dėkojam nuoširdžiai ir didžiuojamės, kad MUSTer academy is made in LT.“
Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį!
