Kaip reaguoti kai Jūsų vaikas neigiamai kalba apie save ir nori pasiduoti?

Turbūt nei vienas tėvas nenori girdėti, kaip jo vaikas neigiamai kalba apie save. Tokios frazės kaip: „aš kvailas“, „aš nieko nesuprantu“ ar „aš pasiduodu!“ ne tik skaudina, tačiau dažnai sukelia sumaištį, nes tėvai nežino kaip tinkamai reaguoti.

Pateikiame keletą patarimų, kuriais galite pasinaudoti atsakant į neigiamą vaiko požiūrį į save, siekiant pagerinti jo savivertę.

Kaip reaguoti į neigiamą vaiko požiūrį į save? Situacija:

„Aš nežinau, kaip išspręsti šitą užduotį! Aš bandau, bet man niekaip nepavyksta! Aš toks kvailas!“ - šaukia jūsų sūnus darydamas matematikos užduotis ir šluostydamasis ašaras.

Matematika nėra jo mėgstamiausia pamoka, tačiau kiekvieną savaitę jam užduoda daug namų darbų, kuriuos tenka padaryti. Jam sunkiai sekasi, sūnus lengvai ir greitai nusivilia.

Šiandien jis jau atliko pusę namų darbų, tačiau vėliau vėl išgirstate žodžius: "kodėl aš toks kvailas!? Visi išsprendžia šitą užduotį, o aš nesugebu! Aš pasiduodu! “

Jūs žinote tik viena: jis nėra kvailas, tiesiog nusivylęs, nes kiekvieną vakarą jaučiasi blogai, darydamas matematikos užduotis. Jūs norite įsikišti ir padėti, bet nežinote kaip tinkamai suvaldyti šią situaciją - rytoj sūnus mokysis naują temą ir viskas vėl kartosis iš naujo.

Reaguokite objektyviai, kai vaikas nori pasiduoti.

Kai vaikas negatyviai kalba apie save, jums, kaip tėvams, pirmiausia norisi kuo greičiau įsikišti, sustabdyti negatyvių žodžių srautą ir pabrėžti visas gerąsias vaiko savybes.

Jūs stengiatės jį nuraminti ir įtikinti, kad vaikas klysta, tačiau žodžiai, kuriais bandote jį pakreipti, neveikia.

Štai kodėl:

Tomis sunkiomis akimirkomis žodžiai, kuriuos vaikas nusprendžia vartoti, iš tikrųjų atitinka jo jausmus ir nors tai šokiruoja jus, kaip tėvus, padėsite jam tik tada, kai pamiršite savo gailestį ir norą iškart priminti visus teigiamus dalykus.

Čia prasideda jūsų darbas - būti detektyvu. Jūs turite išsiaiškinti kodėl kyla tokie jausmai, kartu išspręsti problemą ir tuomet padėti vaikui atsikratyti šių minčių ir jausmų.

Kad ir kaip skaudu yra girdėti tai, ką sako jūsų vaikas, turite išlikti objektyvūs ir vietoj to, kad sakytumėte koks jūsų vaikas yra nuostabus, labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti problemą.

Taigi, pateikiame lengvai atliekamų veiksmų sąrašą, kurie suveiks kaip magija norint pakelti vaiko savivertę!

1) Pabūkite savo vaiko vietoje

Neigiamos vaiko frazės apie save yra menkos savivertės įrodymas, ir kad ir kaip tai jus šokiruotų, šioje situacijoje svarbu pamiršti savo emocijas ir objektyviai stebėti situaciją.

Vienai akimirkai “užsidėkite vaiko batus”:

Jei jūs pulsite jį drąsinti ir pasakoti, koks vaikas yra nuostabus, jūs neišspręsite tikrosios problemos, tačiau jei atkreipsite dėmesį į situacijos rimtumą, parodysite jog pripažįstate jo nusivylimą ir esate pasirengę išklausyti ir padėti.

Šiuo atveju galite vartoti šias frazes:

- „Tai atrodo sudėtinga matematikos užduotis, ar ne?“

- "Panašu, kad ši užduotis reikalauja labai daug matematinių įgūdžių."

- „Matau, kad ši užduotis labai sunki ir tai verčia tave jaustis blogai“.

- „Tai tikrai varginantis uždavinys. Ką galiu padaryti, kad tau padėčiau?“

2) Išklausykite ir pripažinkite jo jausmus

Tai, ką iš tikrųjų sako jūsų vaikas yra paviršutinės emocijos. Tai, ką jūs matote ir girdite, yra tik “viršutinis sluoksnis”. Jūs turite įsigilinti į problemą, ją “išlukštenti”, kad galėtumėte įsijausti į visas aplinkybes.

Šiuo atveju turite išsiaiškinti šiuos dalykus:

- Ar situacija tikrai susijusi su matematikos namų darbais, ar problema slypi tame, kad jis jaučiasi prastesnis nei jo bendraamžiai?

- Ar šioje situacijoje jis tikrai jaučiasi kvailas ar tai susiję su kažkuo kitu?

Jei atrasite tikrą problemą, kuri sukelia tokias emocijas, jūs galėsite lengviau atrasti sprendimą.

Kartu tyrinėdami emocijas ir situaciją, padėsite vaikui ne tik išsiugdyti svarbų emocinį intelektą, bet ir atrasti problemas, kurios iš tikrųjų jį klaidina.

3) Sužinokite, kada prasidėjo problema:

Pažaiskite detektyvus ir užduokite klausimus, kad suprastumėte KADA prasidėjo problema. Tai padės jums ir jūsų vaikui tinkamai įvertinti, kada kažkas sekėsi gerai ir kada pradėjo sunkėti.

Šiuo atveju galite užduoti šiuos klausimus:

- „Kuriame matematikos namų darbų uždavinyje pasidarė sunkiau?“

- "Ar gali man parodyti, kuri vieta tau tapo problemiška?"

- „Kurio klausimo tu nesupratai?“

- „Kuriuo metu tu pradėjai jaustis blogai?“

Kai aptarsite ir išsiaiškinsite, kuriuo metu, kuriame uždavinyje, ar kokiose socialinėse situacijose vaikui pasidarė sunkiau, galėsite užduoti klausimus, kurie padės suprasti, kad ne visa diena arba ne visa situacija buvo sudėtinga, o tik dalis.

4) Papasakokite apie mąstymo būsenas – fiksuotą ir augantį:

Įvertinę visą situaciją ir jausmus, galite išbandyti frazes, kurios skatina augantį, o ne fiksuotą mąstymą.

Pavyzdžiui, kiekvienoje sunkioje situacijoje galite kurti korteles, kurios suteiks pozityvumo. Jas galite kabinti ant sienos, šaldytuvo ar kitoje matomoje vietoje.

Kortelėse vaikas gali įrašyti tokias frazes kaip:

- „Kuo daugiau mokysiuosi, tuo geriau suprasiu problemą“.

- „Klysti yra mokymosi dalis“.

- „Aš galiu pasistengti iš visų jėgų, nors bus sunku“.

- „Aš sunkiai mokausi dėl to, kad __________.“

- „Aš to nesuprantu, tačiau galiu paprašyti, kad mama man padėtų išspręsti šią matematikos problemą“.

5) Sunkiose situacijose prisiminkite, kad jausmai neapibrėžia asmenybės:

Visi turime jausmus, visi susiduriame su sunkiomis situacijomis ir iššūkiais. Visi kartais jaučiamės pasimetę. Dažnai dėl to galime pradėti kaltinti save, tačiau tai nereiškia, kad mes tokie esame.

Jausmai yra sudėtingi, tačiau jie neapibrėžia to, kokie mes esame. Jausmai neparodo mūsų charakterio ir galimybių, sugebėjimų ir nelemia nesėkmių.

Jei jūsų vaikas tą akimirką jaučiasi kvailas ar nemylimas, dar nereiškia, kad tai tiesa.

Mes visi kartais jaučiamės geriau, kartais blogiau, tačiau sunkiai dirbame, kad įveiktume iššūkius ir susidorotume su sunkia situacija. Kartais mes kovojame patys su savo jausmais, stengiamės juos analizuoti ir suprasti save. Taigi, jei jūs padėsite vaikui suprasti savo jausmus, jis jausis labiau pasitikintis savimi ir gebės atskirti teigiamus ir neigiamus jausmus.

Parodžius vaikui, kad problema ar bėda yra tik tos dienos ar akimirkos iššūkis, galite padėti suprasti, kad penkios ar dešimt minučių, kurias jis praleido pykdamas ant savęs, yra bereikšmės lyginant su jo galimybėmis ir pasiekimais.

Šaltinis:

https://www.thepragmaticparent.com/how-to-respond-to-your-childs-negati…

Atgal